triragis

2 trirãgis, -ė adj. (2) NdŽ, trìragis (1) 1. su trimis ragais: Kai kurios žirafos turi du ragus, o yra ir triragių arba penkiaragių T.Ivan. Sumekens laukinis ožys – triragis stirninas sp. ^ Triragis jautis nei prigeria, nei sudega (trišakės) Pnd. 2. su trimis virbalais: Trìragėm šakėm labai godniai šieną dėt vežiman Lz. Keturragės šakės mėšlui, o trìragės – šienui kraut Švn. 3. su trimis kampais: Numezgė man baltą skarytę trìragę Skp. Įeina tėvas, apsivilkęs sermėgą, užsidėjęs triragę kepurę rš. Vyrukai (kuokeliai) triragiai P. 4. su trimis išsikišimais: Seniau būdavo triragiai klojimai – jauja šaly kryžiškai pristatyta PnmR.